Kaip atpažinti „save“, jei esi prieš-diabetinėje būklėje ir kaip išvengti, kad ta būklė nepereitų į cukrinį diabetą ?Manoma, kad 1 iš 3 žmonių kenčia nuo prieš-diabetinės būklės arba vadinamo prediabeto. 90% žmonių esančių prieš-diabetinėje būklėje net nežino, kad turi problemų. Nepaisant didėjančio ligos paplitimo vis dar labai trūksta žinių apie cukrinį diabetą.
Kas yra prieš diabetinė būklė arba prediabetas?
Prediabetas atsiranda, kai gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis nei įprastai, bet nepakankamai aukštas, kad jį būtų galima priskirti cukriniam diabetui. Organizmui kyla problemų gaminant ir (arba) perdirbant insuliną, todėl kraujyje kaupiasi gliukozė. Ši būklė dar kartais vadinama „ribiniu“ diabetu, ir tai yra įspėjamasis ženklas, kad artėja labai rimta liga.
Prediabetas paprastai neturi jokių specifinių simptomų. Padidėjusį kiekį kraujyje gydytojas diagnozuoja atlikus kraujo tyrimą, todėl geriausias sprendimas – susipažinti su galimais rizikos veiksniais ir, jei tokių yra, kreiptis į gydytoją, norint sužinoti daugiau.
Prediabeto rizikos veiksniai
Nėra iki galo žinoma, kodėl kai kuriems žmonėms sutrinka insulino gamybos ir perdirbimo procesas. Tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kurie didina prediabeto išsivystymo tikimybę:
- Antsvoris. Tai pagrindinis prediabeto rizikos veiksnys. Kuo daugiau riebalų – ypač liemens srityje – tuo didesnė tikimybė, kad atsiras atsparumas insulinui.
- Nustatyta, kad raudona mėsa ir saldinti gėrimai didina prediabeto riziką. Ir atvirkščiai – dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų, nesmulkintų grūdų ir alyvuogių aliejaus, susijusi su mažesne ligos rizika.
- Fizinis aktyvumas. Kuo mažiau aktyvumo, tuo didesnė prediabeto rizika. Fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį, sunaudoti gliukozės perteklių ir padidinti ląstelių jautrumą insulinui.
- Amžius. Nors cukrinis diabetas gali išsivystyti bet kokiame amžiuje, rizika susirgti cukriniu diabetu padidėja sulaukus 45 metų. Tai gali būti siejama su sumažėjusiu aktyvumu, raumenų masės mažėjimu ir svorio didėjimu organizmui senstant.
- Šeimos istorija. Prediabeto rizika padidėja, jei šeimoje yra buvę 2 tipo diabeto atvejų.
- Gestacinis diabetas. Moterims, kurioms išsivystė gestacinis diabetas (diabetas nėštumo metu) arba kurios pagimdė kūdikį, sveriantį daugiau nei 4 kg, yra didesnė prediabeto rizika.
- Sutrikęs darbo-poilsio režimas. Žmonėms, kurie dirba pamaininį darbą, naktimis arba kenčiantiems nuo miego sutrikimų, gali didėti atsparumo insulinui rizika.
- Ilgalaikis ar stiprus vienkartinis stresas.
- Kitos sveikatos problemos. Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ir didelis cholesterolio kiekis gali padidinti prediabeto riziką.
Taigi, ką daryti kad būtumėte ir liktumėte sveiki?
Jei turite prediabeto rizikos veiksnių arba yra kitų gydytojo nustatytų požymių, dar ne per vėlu viską pakeisti. Trys pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčiai, kuriuos reikia daryti dabar:
- Svorio kontrolė. Jei turite antsvorio, numetę vos 5–10% savo kūno svorio, galite labai sumažinti riziką susirgti 2 tipo diabetu. Venkite drastiškų dietų, sutelkite dėmesį į mitybą, mankštą ir įpročių keitimą. Motyvuokite save galvodami apie sveiko svorio gyvenimo naudą: sveiką širdį, daugiau energijos, geresnę savijautą.
- Fizinis aktyvumas. Jei norite sumažinti riziką susirgti diabetu – judėkite. Skirkite sau nuo 30 iki 60 minučių fizinės veiklos kasdieną. Tai gali būti važiavimas dviračiu, plaukimas ar greitas pasivaikščiojimas su šunimi. Tinka viskas, kas didina širdies ritmą.
- Sveika mityba. Daug pridėtinio cukraus ir smarkiai perdirbtas maistas – tiesus kelias į nutukimą ir ligas. Sutelkite dėmesį į vaisius, daržoves, baltymus ir nesmulkintus grūdus. Jūsų kūnas jums padėkos. Ar žinojote, kad cukrus sukelia 8 kartus didesnę priklausomybę nei kokainas? Kuo greičiau jo atsisakysite – tuo geriau.
- Streso kontrolė.
- Periodiškai atlikti profilaktinius tyrimus įvertinti sveikatos būklę: atsparumą insulinui, kraujotakos sistemą, azoto oksido kiekį, ląstelės funkcijas, jų gebėjimą angliavandenius konvertuoti į energiją ir kt.
Registruokis pilnam 20 000 kriterijų patikrinimui
Išsamiausias Lietuvoje sveikatos tyrimas trunka nuo 2 iki 3 val. Jo metu kruopščiai ištiriamos visos organizmo funkcijos, nustatomi lėtiniai ligų židiniai, atsakingi ne tik už ligų atsiradimą, bet ir trukdantys organizmui tinkamai tvarkytis su stresu, įtampomis ar kitomis gyvenimo būdo sukeltomis problemomis.
Tyrimo metu yra sudaromas gydymo, mitybos ir gyvensenos pokyčių planas. Jį rekomenduojama atlikti kartą per metus, kaip efektyviausią profilaktinę sveikatos priežiūros priemonę.
Po registracijos susisieksime ir suderinsime patogiausią apžiūros laiką.