Ar žinote, kad šiuo metu fiksuojamas moterų patinusių pažastų limfmazgių atvejų kiekis yra itin didelis? Pasak medikų, šį faktą galima būtų tiesiogiai sieti ir su šiandienine pandemijos situacija: vakcina nuo Covid-19 daugeliui moterų sukelia ne tik patinimą, bet ir stiprų uždegimą pažastyse – dėl to neretai netgi prireikia krūtinės mamogramos.
Ar svarstote galimybę vakcinuotis? Jei taip, mūsų tikslas – suteikti informacijos, kuri padėtų apsaugoti Jūsų krūtinę nuo patinimų, atsirandančių pažastyse, bei uždegimo, galinčio atsirasti dėl vakcinavimo į petį.
Aptarkime puikiai tinkamą pavyzdį, aprašytą šių metų kovą pasirodžiusiame „CNN Health“ straipsnyje: atlikdama įprastą krūtinės savipatikrą ir kairėje krūtyje aptikusi gumbelį, Bostono pirminės sveikatos priežiūros gydytoja Devon Quasha nedelsdama užsiregistravo diagnostinei mamogramai ir ultragarsui. Pirmąjį Covid-19 „Moderna“ vakcinos skiepą ji gavo maždaug prieš savaitę iki numatytos mamogramos. Likus porai dienų iki vizito, moteriai pradėjo skaudėti kairę ranką. Po kaire pažastimi atsirado gumbeliai, kartu su stipriu patinimu virš raktikaulio – visose srityse, kuriose yra limfmazgiai, arba kitaip – organizmo filtrai, apsaugantys nuo mikrobų. Patinimas buvo aptiktas tik kairėje pusėje, kur buvo suleistas skiepas – toje pačioje pusėje, kaip ir nerimą keliantis gumbelis.
Atlikusi ultragarso tyrimus, pacientės gydytoja radiologė informavo, kad limfmazgiai, kurie prieš tai atliktoje mamogramoje pasirodė kaip baltos dėmės, yra kliniškai reikšmingi. Ne pandemijos metu tokie atradimai iškart indikuotų tolesnių tyrimų, netgi neatidėliotinos biopsijos, poreikį. Tačiau, atsižvelgusi į esamą pandeminę situaciją, vietoje to radiologė nurodė Devon pasidaryti tik papildomus ultragarso tyrimus ir grįžti po jų praėjus šešioms savaitėms.
Panašūs pasikartojantys scenarijai šiuo metu vyksta ir kitose mamogramos tyrimo vietose, o pasaulio radiologų jau yra praminti „vaikščiojančia ugnimi“:
„Mes manome, kad tokiais atvejais moterims ne visada reikia atlikti biopsiją“, – teigia dr. Larsas Grimmas, Duke universiteto medicinos mokyklos radiologijos docentas.
Gydytoja Connie Lehman, Masačusetso generalinio radiologijos krūtinės vaizdavimo skyriaus vadovė, sutinka su savo kolega:
„Jei moteriai toje pačioje rankoje, kurioje patino limfmazgiai, buvo suleistas skiepas, tai yra normalus biologinis atsakas. Tokiu atveju tiesiog nėra prasmės atlikti instrumentinių vaizduojamųjų tyrimų. Tačiau tai nereiškia, kad moterys, norinčios būti užtikrintos dėl savo krūtinės būklės, negali pasidaryti biopsijos. Iš visų moterų, dabar ateinančių darytis mamogramos, labai didelis procentas sulaukia žinios apie patinusius limfmazgius. Nemanėme, kad tai taps beveik įprasta praktika.“
Pirminiais duomenimis, „Moderna“ vakcina tokią organizmo reakciją iššaukia apie 11 proc. atvejų po pirmosios dozės ir apie 16 proc. atvejų po antrosios dozės. Manoma, kad ir „Pfizer“ vakcinos poveikis gali būti panašus.
Ką daryti?
Kad būtų išvengta bereikalingo nerimo, specialistai rekomenduoja moterims atsakingai planuoti bet kokią įprastinę, kasmetinę prevencinę krūtinės patikrą prieš skiepijantis nuo Covid-19. Jei moteriai jau suleista arba greitai bus suleista vakcina, siūloma palaukti bent keturias – šešias savaites po antrosios dozės, prieš planuojant ultragarso arba mamogramos tyrimą. Moterims, ateinančioms atlikti mamogramos, patariama ją atidėti dėl galimo skiepo poveikio – taip gydytojai stengiasi išvengti situacijų, kuriose pacientės galimai gautų melagingą teigiamą diagnozę, tokia jautria moterims tema.
Be abejonės, prevencinė krūtinės patikra moterims gali būti atlikta ir nepriklausomai nuo vakcinavimosi tvarkaraščio, turint omenyje, kad atsirandantis bet koks limfmazgių patinimas, kuris gali būti susijęs su Covid-19 vakcina, yra gerybinis, t.y. ne vėžinis.
„Jei po vakcinos pažastyje išryškėja susirūpinimą keliantys gumbeliai, siūlome moterims palaukti keturias – šešias savaites, pasikalbėti su savo gydytoju ir tik tada, jei po šio laiko gumbeliai dar išlieka – vykti į gydymo įstaigą atlikti išsamesnio jų įvertinimo“, – teigia gydytojas Lehmanas.
Medicinos ekspertai pabrėžia, kad ir ką bedarytumėte – nepraleiskite rekomenduojamos prevencinės krūties vėžio patikros datos. Žurnale „Radiology“ paskelbto tyrimo, kurio metu buvo stebima daugiau nei pusė milijono moterų, išvados aiškios: moterys, kurios praleidžia net vieną suplanuotą mamogramos patikrą, prieš diagnozuojant krūties vėžį turi žymiai didesnę riziką mirti jau nustačius diagnozę.
Tiesą sakant, pasak šio tyrimo, rizika susirgti mirtinu krūties vėžiu per 10 metų nuo diagnozės nustatymo, buvo 50 proc. mažesnė moterims, kurios reguliariai tikrinosi krūtis.
Dar vienas efektyvus prevencinis krūtinės stebėjimo metodas – tai infraraudonųjų spindulių krūtų termografijos procedūra. Tai bekontaktė ir neskausminga procedūra, fiksuojanti odos temperatūros pokyčius. Kaip teigia „Health Optimizing Vilnius“ klinikinės termografijos specialistė Rusnė Šidlauskaitė, „šiuo metodu krūtų sveikata gali būti vertinama tikrai plačiai: atpažįstama limfostazė, uždegiminiai pakitimai ir net hormonų disbalansas.“
Apie termografiją
Termografija yra laikoma efektyvia papildoma priemone stebint krūtinės ir viso kūno sveikatą. Tai nėra vertinimas, susijęs su bet kokios konkrečios ligos rizika, o gilesnis žvilgsnis į bendrą moters sveikatą, kuri gali atsispindėti temperatūrinėje, termografinėje krūtinės nuotraukoje.
„Termografijos metu kūne vykstantys procesai yra matomi dar prieš Jums juos pajuntant. Vienas iš termografinio vaizdavimo metodo unikalumų yra galimybė fiksuoti fiziologinius ir metabolinius procesus. Ultragarso ar mamogramos procedūros metu žiūrima į audinio (struktūros) pokyčius, t.y. į tai, kas kūne jau atsitiko ir dėl to yra vizualiai matoma audiniuose. Termografijos metu stebimos fiziologinės kūno temperatūros ir jų pokyčiai, t.y. kas kūne vyksta dabar (funkcija), todėl audiniuose šie pokyčiai dar gali būti nematomi“– pasakoja klinikinės termografijos specialistė.
„Seniai žinoma, kad oda yra protingiausias kūno organas ir yra „sujungta“ tinklu, jungiančiu visus kitus organus ir fiziologinius kūno procesus. Oda reaguoja į fiziologinius pokyčius, o termografijos prietaisas tuos pokyčius stebi. Taigi, tai yra svarbi priemonė, skirta prevenciniam požiūriui į sveikatingumą.“
Įdomu tai, kad pateikdama viso kūno galimų uždegiminių sričių vaizdą, termografija padeda atkreipti dėmesį į tas kūno vietas, kurios prašo pagalbos: dažnai dar gerokai prieš pasireiškiant simptomams ir prieš tai, kai tradiciniai testai ar kiti vaizdavimo metodai (ieškantys struktūrinių ar anatominių pokyčių) gali aptikti besiformuojančią problemą. Be to, termografinė krūtinės diagnostika yra visiškai saugi, tinkama ir žindančioms moterims.
„Kūno reakcijų į Covid-19 vakciną stebėjimo atveju, rekomenduojama pasidaryti termografines krūtinės nuotraukas iškart prieš suleidžiant vakciną ir praėjus vienai savaitei po vakcinos suleidimo – nuotraukose ieškoti galimo uždegimo požymių pažastų ir krūtinės srityse. Tokiu būdu, turint prieš ir po vakcinavimo užfiksuotas fiziologinių kūno temperatūrų nuotraukas, specialistai galės daug efektyviau interpretuoti tikrąją uždegiminių kūno reakcijų būklę bei patarti dėl tolimesnių veiksmų, tokių kaip ultragarsas, magnetinis rezonansas, mamograma ar biopsija būtinybės“, – teigia Francine van Broekhoven, klinikinės termografijos specialistė, tradicinės rytų medicinos gydytoja.
„Moterims Covid-19 vakciną rekomenduojama leisti ne į petį, bet į šlaunį, sėdmenis – toliau nuo krūtinės, limfmazgių. Manau, kad vakcinuoti kūno sritis, esančias toliau nuo svarbiausių organų, yra protingas žingsnis – taip toksinai, atkeliaujantys kartu su vakcina, sunkiau pasieks pažastis ir krūtis. Tai bus aiškiai matyti ne tik termografijoje, bet ir ultragarse, mamogramoje“ – pataria gydytoja.
Krūtinės patikra laiku – ramybės garantas
Kiekvienais metais gydytojai itin aktyviai kviečia visas moteris pasirūpinti savo krūtinės sveikata ir reguliariai atvykti pasitikrinti. Pandemijos metu ši naudinga prevencinės patikros galimybė dažnai buvo ir vis dar yra sutrikdyta dėl karantino ribojimų, arba atliekama esant netikram pavojui – moteriai patiriant šalutinį Covid-19 vakcinos poveikį. Todėl kūno sričių, esančių toliau nuo krūtinės, vakcinavimas bei tinkamu metu specialistų atliekama krūtinės infraraudonųjų spindulių termografija, ultragarsas ar mamograma įtemptą laikotarpį po skiepo gali paversti daug ramesniu.
Šaltinis: CNN