Atėjus šiltajam sezonui padaugėja su virškinimu susijusių sutrikimų, tokių kaip gastroezofaginis refliuksas, kuris gali reikštis ne tik graužimo jausmu viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, bet ir rytiniu gerklės perštėjimu ar sausu kosuliu, gastritas ir pepsinės opos.
Kodėl taip nutinka
Pavasarį skrandžio deginimas (rėmuo) yra ryškesnis, nes padaugėja skrandžio sienelių gaminamų rūgščių. Evoliuciškai susiformavo taip, kad žiemos metu sumažėja skrandžio rūgščių sekrecija dėl to, kad žiemą žmonės turėdavo taupyti maisto resursus ir valgyti mažiau.
Pavasarį, gaunant daugiau natūralios šviesos, suaktyvėja hormono kortizolio susidarymas. Tačiau padidėjusi jo gamyba riboja žarnyno peristaltiką, t. y. nevalingus skrandžio ir žarnyno gleivinės judesius, kurie skatina virškinimą. Taip pat kortizolis skatina nerimą ir nuotaikos svyravimus, kurie kartais sukelia apetito stoką ar nevirškinimo jausmą.
Daugeliui virškinimo problemos ir rėmuo taip pat yra blogų žiemos įpročių pasekmė, pvz., sėslesnis gyvenimo būdas, prastesnė dieta, kurioje gausu riebalų, per didelis kavos vartojimas ir rūkymas. Visi šie veiksniai gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl ji tampa jautresnė skrandžio rūgštims.
Taip pat po žiemos, negaunant pakankamai reikiamų vitaminų, mineralų, sumažėjus fiziniam aktyvumui suprastėja ir imunitetas. Padidėjusios rūgštys skirtos neutralizuoti ligų sukėlėjus – virusus ir bakterijas – todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl pavasarį ar prasirgus peršalimo ligomis jaučiame nemalonius simptomus, kaip rėmens graužimas.
Kaip tai reguliuoti
Norint išvengti deginimo ir sunkumo jausmo, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip valgote. Pirmiausia, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, nedarant pernelyg didelių pertraukų tarp maisto (pvz.: 5 kartus per dieną mažomis porcijomis). Taip pat patartina sumažinti gyvulinių riebalų, tokių kaip sviestas, kiaušiniai, pieno produktai ir riebi mėsa, vartojimą. Tada venkite dešrų, įmantrių patiekalų, aštraus maisto, kepto maisto, grietinėlės desertų ir pusfabrikačių, kuriuose gausu druskos ir konservantų. Be to, atkreipkite dėmesį į šokoladą, saldymedį, mėtas, kavą, spiritinius gėrimus, pomidorus ir kai kuriais atvejais citrusinius vaisius, tokius kaip citrinos ir apelsinai, nes jie taip pat skatina padidėjusį rūgštingumą.
Esant skrandžio ir žarnyno problemoms, pirmenybę teikite lengvai virškinamam maistui, pvz.: ryžiams ar grūdiniams produktams (kurių skaidulos padeda virškinti, tačiau rekomenduojama vengti gliuteno turinčių produktų), pagardinkite juos aliejumi ir daržovėmis (saugokitės pomidorų, kurie yra rūgštūs). Taip pat tinka paukštiena ir žuvis, geriau gaminta garuose su daržovėmis. Vaisius galima valgyti žalius, bet jei jie sukelia rūgštingumo problemų – apvirti.
Žarnyno būklę gerina ir fizinis aktyvumas: apie pusvalandį per dieną greito ėjimo, žygis, važiavimas dviračiu ar bėgimas padeda virškinti, nes teigiamai veikia žarnyno peristaltiką, mažina įtampą ir didina kalorijų sąnaudas. Tačiau tą reikėtų daryti praėjus bent 1 valandai po valgio.
Turint užsitęsusių problemų su skrandžiu ir virškinimo sistema, rekomenduojama išsitirti simptomų priežastį ir vadovautis individualiomis rekomendacijomis.
Klinikoje atliekamo bendros SVEIKATOS IŠTYRIMO METU SUŽINOSITE:
• patiriamų simptomų priežastis (vertinami įvairūs parametrai – organizmo galimybė atsistatyti, imuninė funkcija, streso lygis, virškinamojo trakto padidėjęs ar sumažėjęs aktyvumas ir t.t.),
• kokių veiksmų turėtumėte imtis, kad išspręstumėte problemas iš esmės.
Vizitui pas gydytoją registruokitės el.paštu vilnius@healthoptimizing.com arba tel.: + 370 682 12 029