Parengė „Health Optimizing Vilnius“ psichologė Miglė Vainalavičiūtė.
Nuo pat pandemijos pradžios buvo pastebėta, kad žmonės patiria daugiau nerimo, dažniau išreiškia nusiskundimus dėl slogių nuotaikų, fiksuojama išaugusi naujai diagnozuotų psichikos sutrikimų statistika.
LR sveikatos ministerijos užsakymu 2021 atliktos apklausos rezultatai rodo, kad iki pandemijos 38,8 proc. gyventojų savo psichologinę būklę apibūdino kaip prastą, o 2021-ųjų vasario mėnesį psichologinių sunkumų teigė patiriantys net 46,5 proc. žmonių. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse, todėl siekiant užkirsti kelią nepataisomai žalai visuomenės sveikatai atsirasti, mokslininkai ėmėsi aktyviai tyrinėti pandemijos poveikį emocinei gerovei. Pastebėta, kad skirtingos emocinės būsenos ir sunkumai pasireiškė prieš susergant, susirgus ir persirgus Covid – 19.
Prieš susergant
Virusinių ligų plitimas visuomet keitė sąveiką tarp žmonių, jų bendravimo ypatumus ir savijautą. Grėsmės susirgti jausmas gali keisti elgesį ir netgi pažiūras į aplinkinį pasaulį. Mintyse kuriami scenarijai, kas nutikts jeigu susirgsiu aš arba artimieji. Tai kelia baimę netekti sveikatos ar brangių žmonių. Baimė iš esmės verčia elgtis savanaudiškiau ir mažiau racionaliai. Tyrimais pastebėta, jog plintant virusinėms ligoms žmonės tampa mažiau lankstūs, kritiškesni, mažiau pakantūs, kas gali tik dar labiau paskatinti užsisklendimą, atsiribojimą, intensyviau jaučiamą nerimą ir depresyvias nuotaikas.
Sergant
Susirgus Covid – 19, kuomet juntami stiprūs simptomai arba gaunamas teigiamas Covid – 19 testas asmens emocinė savijauta gali dar stipriau pablogėti. Tyrimai atskleidė (Lin ir kt., 2020), jog dėl socialinės medijos formuojamo požiūrio į Covid-19, po diagnozės žmonės dažnai jaučiasi lyg būtų susidūrę su liga, kuri dažniausiai baigiasi mirtimi. Tas gali lemti patiriamą ypač stiprų stresą, šoką, paniką, o ilgalaikėje perspektyvoje netgi potrauminio streso sindromą. Situaciją dar pasunkinti gali izoliacija sergant, nes asmuo su savo intensyviomis emocijomis lieka vienas. Be to neigiamai veikti gali jaučiama kaltė ir atsakomybė, jeigu susirgo ir kiti artimos aplinkos asmenys.
Persirgus
Tolesnė emocinė savijauta stipriai priklauso nuo ligos sunkumo, bei dažnai pasireiškiančio simptomo – nemigos atsiradimo (Alimoradi ir kt., 2021). Teigiama, kad nemiga vienas iš pagrindinių faktorių galinčių lemti psichinės ir fiziologinės sveikatos komplikacijas bei užsitęsusį atsistatymą po ligos.
Užsitęsęs fizinis atsistatymas po Covid-19 (pasireiškiantis liekamaisiais simptomais tokiais kaip lėtinis nuovargis, dusulys, įvairūs skausmai ir kitomis individualiomis sveikatos būklėmis) gali pasunkinti ir psichologinį atsistatymą. Žmogui gali būti sudėtinga susitaikyti su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir produktyvumu. Kyla klausimai: ar kada nors vėl jausiuosi stiprus? Ką dar galiu padaryti, kad pasveikčiau? Ar taip bus visada? Dažnai užsitęsęs atsistatymas po ligos sukelia beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus, gali sukelti ūmias pykčio reakcijas ir netgi savidestrukcinį elgesį. Pavyzdžiui, nustojama sekti gydytojų rekomendacijas ar netgi elgiamasi priešingai negu buvo nurodyta. Ilgainiui patiriami intensyvūs fiziologiniai simptomai ir emocinė įtampa gali lemti psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymą. Oksfordo Universiteto tyrimas (2021) atskleidė, kad 1 iš 3 persirgusių Covid-19 susidūrė su neurologiniu arba psichologiniu sutrikimu per sekančius 6 mėnesius po ligos. Sąsajas tarp Covid-19 ir psichikos sutrikimų patvirtino ir The Lancet tyrimo (2021) atlikto JAV išvada: per tris mėnesius po susirgimo net 18% Covid-19 pacientų susidūrė su tokiom psichikos sveikatos problemomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, demencija. Lyginant su asmenimis, kurie nėra sirgę Covid-19, jų rizika susidurti su psichikos sveikatos problemomis padvigubėjo. Tokie tyrimų rezultatai skatina imtis veiksmų plėtojant emocinės pagalbos priemones bei stiprinant emocinį atsparumą.
Tyrėjai pastebėjo, abipuses sąsajas tarp psichinės sveikatos ir užsikrėtimo Covid-19 tikimybės. Nustatyta, kad žmonės, kurie pasižymėjo aukštesniu nerimo, depresiškumo, streso lygiu buvo labiau linkę užsikrėsti Covid-19. Manoma, kad tai susiję su didesniu streso hormono kortizolio išsiskyrimu patiriant emocinę įtampą, nes šis hormonas dar žinomas kaip trikdantis imuninės sistemos veiklą ir metabolizmo procesus kūne. Atsižvelgiant į abipuses sąsajas tarp emocinės savijautos ir iššūkių patiriamų susiduriant su Covid-19, svarbu pasirūpinti emocine sveikata siekiant balansuoti patiriamą stresą bei įtampą ir užkirsti kelią atsirasti ūmioms būklėms.
Kaip gali padėti aukštosios technologijos
„Health Optimizing Vilnius“ klinikoje streso bei nerimo lygis tiriamas unikalia technologija. Apie stresinius išgyvenimus informacijos suteikia ne tik klientai, apibūdindami įvairius su stresu ar įtampa susijusius simptomus (tokius kaip raumenų įtampa, galvos skausmai, nemiga, apetito pokyčiai), bet taip pat streso lygį organizme padeda nustatyti išmani technologija. Balso analizės metu kompiuterinė programa pagal specifinius faktorius bei ankstesnių tyrimų rezultatus pateikia duomenis, iš kurių galima nustatyti streso ar nerimo įvertį.
„Paskutiniais metais pastebime, kad net tie žmonės, kurie manė, kad patiria tik nedidelį stresą ar iš vis jo nepatiria, iš tiesų pasižymi gana aukštu streso įverčiu.“ – dalinosi psichologė Miglė Vainalavičiūtė.
Atlikus balso analizės testą, rezultatai aptariami su klinikos psichologe ir pristatoma ši informacija:
- Šiuo metu patiriamo streso įvertis.
- Apibūdinamas atsparumas stresui.
- Dominuojantis smegenų pusrutulis (kairysis siejamas su faktiniu analitiniu mąstymu, o dešinysis su emocionalumu ir kūrybiškumu).
- Emocijų raiškos tendencija (intraversija/ekstraversija reiškiant emocijas).
- Konstruktyvių/destruktyvių būsenų balansas skirtingose sferose (impulsyvumas, racionalumas, emocionalumas, savęs vertinimas ir kt).
- Asmenybės bruožai (konstruktyvūs/destruktyvūs).
- Šiuo metu dominuojančios emocijos.
- Emocinės įtampos sąsajos su kūno sistemomis (psichosomatika).
Po atliktos balso analizės remiantis jos rezultatais žmogui, atsižvelgiant į jo poreikius, sukuriamas individualizuotas garso įrašas. Šis garso įrašas stimuliuojančiai veikia smegenų bangas, klausantis jo galima stimuliuoti atsipalaidavimą, padidinti dėmesio sutelkimą, pagerinti miego kokybę, stimuliuoti atmintį ir kita.
Rezervuokite susitikimą jau dabar!
Kaip patys galite padėti sau puoselėti emocinę gerovę:
- Bendraukite. Stenkitės palaikyti bendravimą kalbėdamiesi su artimaisiais ir draugais, pandemijos laikotarpis gali būti puiki proga atgaivinti nutrūkusius ryšius ir gal netgi saugiais būdais sukurti naujų. Bendraudami dalinamės patyrimais ir emocijomis, lengviau pastebėti, kad ir kiti susiduria su sunkumais, o apie juos pasikalbėjus gali šiek tiek atlėgti ar būti lengviau rasti sprendimą.
- Rūpinkitės savo kūnu. Reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba ir poilsis padeda ne tik palaikyti fizinę sveikatą, tačiau taip pat reikšmingai prisideda prie geresnės psichologinės savijautos: stiprina pasitikėjimą savimi, gerina dėmesio koncentraciją, didina pasitenkinimą kasdienėmis veiklomis.
- Atsitraukite nuo perteklinės informacijos. Kasdien susiduriant su informacijos srautais apie pandemiją ir Covid-19 žalą gali būti per sunku tą informaciją vertinti kritiškai. Didžioji žinių dalis pateikia negatyvius viruso plitimo aspektus, todėl ši informacija gali skatinti patiriamą baimę ir įtampą. Draugai ir artimieji kartais gali pateikti faktų interpretacijas, kurie nėra visiškai teisingi. Dėl šių priežasčių jeigu jaučiate, kad žinios aktyvina destruktyvias emocijas, ribokite gaunamos informacijos kiekį, venkite diskusijų jautriomis temomis ir pasikliaukite tik patikimų šaltinių pranešimais.
- Susitelkite į čia ir dabar. Pasistenkite nesileisti į galimų įvykių eigos scenarijų kūrimą, susitelkite į tai, kas vyksta dabar: kvėpavimas, judesiai, ką matote ir girdite. Tuomet vertinga kontrolę perkelti į dalykus, kurie priklauso nuo Jūsų, pavyzdžiui, kaip ir ką veikiate, koks yra šios dienos planas.
- Užsiimkite mėgstama veikla. Darydami tai, kas kelia pasitenkinimą atsipalaiduojame ir užsimirštame, o patiriamos teigiamos emocijos padeda psichologiškai atsitraukti bei pailsėti nuo nemalonių minčių.
Šaltiniai:
- Alimoradi ir kt. Sleep problems during COVID-19 pandemic and its’ association to psychological distress: A systematic review and meta-analysis
Sleep problems during COVID-19 pandemic and its’ association to psychological distress: A systematic review and meta-analysis – ScienceDirect - Lin ir kt. Investigating mediated effects of fear of COVID-19 and COVID-19 misunderstanding in the association between problematic social media use, psychological distress, and insomnia – ScienceDirect
- Bidirectional associations between COVID-19 and psychiatric disorder: retrospective cohort studies of 62 354 COVID-19 cases in the USA – The Lancet Psychiatry